Butrimas.lt

Panikos ABC

Vienas iš sutrikimų, dėl kurio dažniausiai kreipiamasi psichologinės – psichoterapinės pagalbos. Šiame blog’o įraše pateiksiu pagrindinę informaciją, kuri būtų naudinga žmonėms, kurie susiduria su panikos atakomis.

Įvadas

Dėl panikos sutrikimo beveik visada kreipiamasi į psichikos sveikatos specialistą, tačiau beveik taisykle tampa tai, jog pirmiausia žmogus apsilanko bent pas keletą kitų specialistų: šeimos gydytoją, kardiologą ir pan., nes panikos sutrikimas dažniausiai prasideda panikos ataka, kuri labai išgąsdina žmogų, kai tai nutinka pirmą kartą. Tuo metu, kai žmogus nieko nepanašaus iki to nebūna patyręs, kyla stipri baimė, jog nutiks kažkas blogo, atrodo, kad gali mirti, netekti kontrolės, išprotėti ir pan., todėl labai dažnai tiesiog spontaniškai kviečiama greitoji pagalba arba vykstama į priėmimo skyrių, nes baimė yra tokia stipri ir simptomai tokie įtikinami, jog žmogus neabejoja, kad įvyks kokia nors katastrofa.

Paminėsiu dažniausiai pasitaikančius simptomus panikos atakos metu:

1) pojūtis, kad trūksta oro, sunku įkvėpti ar ,,atsikvėpti”

2) dažnas širdies plakimas

3) prakaitavimas

4) pasikeitęs aplinkos suvokimas, ji gali atrodyti nereali, netikra, pasikeitusi

5) įvairūs pojūčiai kūne – tirpimo, spaudimo, smaugimo pojūtis ir pan.

6) stiprus nerimo ir baimės jausmas

Eiga

Gali pasirodyti, jog panikos ataka kilo iš niekur nieko, tačiau neretai galima išsiaiškinti, jog jau iki to jaučiamasi prastai, patiriama daug emocinės įtampos, kartais pablogėjusi nuotaika, sutrikęs miegas, prieš tai vartotos medžiagos (narkotinės, daug kofeino turintys gėrimai ir pan.). Įsitikinimas, kad panika kilo iš niekur, dar labiau pablogina savijautą, manoma, kad tai dar vienas įrodymas, jog turi būti kokia nors liga ar grėsminga būklė, nes ,,negalėtų taip iš nieko/be priežasties nutikti”.

Nuo šio momento ir prasideda ilgas kelias: nuo informacijos ieškojimo internete, iki konsultacijų pas skirtingus iekšant būklės paaiškinimo ar tiesiog konkrečios ligos, kol tarp šių paieškų, kurios neretai tik dar labiau paskatina nerimą. Gydytojai neranda jokios priežasties, tyrimai atrodo geri, gali kilti baimė, jog gydytojai klysta ir vis ieškoma priežasties, tačiau neretai taip pat pradedami vartoti raminamieji vaistai, juos nešiojamasi kartu su savimi siekiant ,,apsisaugoti nuo panikos”.

Per šį paieškų laikotarpį įvyksta bent keletas panikos atakų, kurios sukelia panikos pasikartojimo baimę, tuomet išsivysto panikos sutrikimas. Pradedama vengti tam tikrų vietų ar būsenų, stebėti savo savijautą ir simptomus, kas dar labiau pasunkina būklę, apriboja gyvenimą, trikdo funkcionavimą, o tai natūraliai tik dar labiau pasunkina panikos sutrikimą ir bendrą savijautą.

Apibendrinimas

Gyvenimas pasikeičia ir neretai tie pasikeitimai tęsiasi tol, kol patenkama pas reikiamą specialistą.

Taigi, apibendrinant ABC raidės galėtų reikšti tokią formuluotę, kaip formuojasi panikos sutrikimas:

A (antecedentai – prielaidos): fiziologinių pojūčių katastrofinis vertinimas

B (behaviour – elgesys) – savo pojūčių stebėjimas, vengimas, saugumo siekiantys elgesiai (vaistų turėjimas su savimi ir pan.)

C (consquences – pasekmės) – sutrikęs kasdienis funkcionavimas ir veikla, nuolatinė panikos atakų laukimo baimė

Kituose įrašuose pateiksiu esminius dalykus, kurie gali padėti lengviau gyventi patiriant panikos atakos.